Postmodernizmas. Asmens ir valstybės santykis

Postmodernizmas, kuris politinėje teorijoje pradėtas formuoti nuo XIX a., gali būti suprastas kaip mėginimas įveikti modernios politikos sampratos prieštaravimus. Pirmiausia neatitikimą tarp deklaruojamos piliečio laisvės ir faktinės valstybės visagalybės, nurodant ir garantuojant tos laisvės ribas. Šis prieštaravimas teoriškai spręstas skatinant žmogų nuolat priešintis egzistuojančiai tvarkai. 

Kiekvienas žmogus gali ir net privalo remtis savo laisva valia ir įgyvendinti troškimus, kurių niekas neturi teisės riboti. 

Savotiškas tokio žmogaus idealas yra XIX a. Friedricho Nietzsches aprašytas antžmogis, kuris vienas pats geba kurti pasaulį ir suteikti jam prasmę. XX a. toks noras perkurti senąją tvarką ir sukurti naują, geresnį pasaulį įkvėpė ne vieną politinį bei socialinį judėjimą.