Neginkluotas antisovietinis pasipriešinimas 1954 – 1988 m.
Neginkluotas antisovietinis pasipriešinimas 1954–1988 m.
Nuslopinus ginkluotą pasipriešinimą, laisvės kova tęsėsi. Partizaninį judėjimą pakeitė „tylioji“ rezistencija, vėliau – disidentinis sąjūdis.
Palyginti su kitomis Sovietų Sąjungos respublikomis, Lietuvoje pilietinis pasipriešinimas sovietinei sistemai buvo itin intensyvus. 1955–1958 m. KGB Lietuvoje išaiškino 61 nelegalią organizaciją, kurių veikloje dalyvavo 303 žmonės, daugiausia jaunimas. 1956–1957 m. KGB užfiksavo 126 antisovietinių atsišaukimų platinimo atvejus, 419 anoniminio pobūdžio laiškų. Rengtos ir viešos protesto akcijos, pavyzdžiui, 1956 m. demonstracijos Vilniaus ir Kauno kapinėse, kuriose lietuviai išreiškė palaikymą Vengrijos revoliucijai.
Bažnyčiose ir nelegaliose vienuolijose vyko religinės literatūros, valdžios uždraustų knygų, daugiausia išleistų prieškario Lietuvoje ir po karo išeivijoje, perrašinėjimas, kopijavimas ir platinimas. Įkuriamos kilnojamos pogrindžio spaustuvės. Brutalūs sovietinio režimo veiksmai prieš Katalikų bažnyčią ir tikinčiuosius iššaukė dvasininkų kolektyvinius protestus, kurie dažniausiai reiškėsi tūkstančius parašų surinkusiomis peticijomis (viena iš jų buvo surinkusi daugiau kaip 17 tūkst. parašų), siunčiamomis partinei Lietuvos ar Maskvos valdžiai, Lietuvos bažnyčios hierarchams ir į Vakarus.
Naują pilietinio pasipriešinimo etapą žymėjo 1972-ieji: protestuodamas prieš sovietinį režimą susidegina Romas Kalanta ir įsižiebia masinė protesto demonstracija Kaune; pasirodo periodinis pogrindžio leidinys „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“, keliantis į viešumą tikinčiųjų ir Bažnyčios teisių pažeidimus. Tai buvo ilgiausiai be pertraukos ėjęs pogrindžio leidinys Sovietų Sąjungoje, kurio KGB nesugebėjo sustabdyti per 17 metų, nepaisant brutalaus persekiojimo, agentų verbavimo ir kitų ypatingų pastangų.
8-ajame dešimtmetyje kuriasi sambūriai, viešai deklaruojantys savo tikslus – ginti žmogaus teises, atsispirti rusifikacijai, tautinio identiteto slopinimui. 1976 m. įkuriama Lietuvos Helsinkio grupė (LHG), kurios veikla – stebėti, kaip SSRS vykdo Helsinkio pasitarimuose priimtus įsipareigojimus žmogaus teisių apsaugos srityje. Pradeda veikti Lietuvos Laisvės Lyga (LLL), atvirai kelianti nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo idėją ir 1987-aisiais surengusi prie Adomo Mickevičiaus paminklo pirmą sovietų okupuotoje Lietuvoje viešą mitingą, skirtą Molotovo–Ribentropo pakto pasekmėms Lietuvai įvertinti.
Neginkluotos rezistencijos susiformavimas ir stiprėjimas totalitarinėje sovietinėje sistemoje įnešė reikšmingą indėlį į SSSR sužlugimą, nepriklausomos Lietuvos atkūrimą.