Mitingas prie A. Mickevičiaus paminklo Vilniuje 1987 m.

1987 m. rugpjūčio 23 d. mitingas prie A. Mickevičiaus paminklo Vilniuje. Kalba Julius Sasnauskas.

Ištrauka iš filmo ,,Vytautas Landsbergis: nuo Čiurlionio į Sąjūdį“, 2013 m.

Režisierė Agnė Marcinkevičiūtė

LRT archyvas 

Nepaisant galimų persekiojimų, Sąjūdį palaikantys ar situaciją šalyje kritikuojantys mitingai ir susibūrimai buvo viena svarbiausių pilietinės veiklos formų. Nenuostabu, kad įkvepiančios kalbos, išradingi plakatai, dainuojamos dainos, politinės skanduotės didesnių susibūrimų ar koncertų metų tapo neatsiejama Sąjūdžio tapatybės dalimi. 

Masiniuose susibūrimuose buvo ne tik išsakoma tam tikra pozicija, bet ir žmonės skatinti nebijoti dalyvauti viešajame gyvenime, kartu veikti siekiant pokyčių. Galima sakyti, kad Sąjūdis susikūrė įkvėptas vieno tokių susirinkimų  – 1987 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvos laisvės lygos suorganizuoto mitingo prie Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje, skirto Molotovo-Ribentropo pakto pasirašymo datai paminėti. 

Vienas pirmųjų viešų Sąjūdžio renginių taip pat buvo mitingas prie Aukščiausiosios Tarybos dėl Trakų draustinyje planuojamų statybų. Tačiau bene labiausiai žinomas susibūrimas įvyko 1988 m. rugpjūčio 23 d. Vingio parke. Tuomet šimtatūkstantinei miniai buvo primintas Lietuvos okupacijos ir sovietinių nusikaltimų faktas, o susibūrusių žmonių kiekis neleido abejoti, kad tai visos Lietuvos judėjimas, paskatinęs šalies gyventojus nebijoti įsijungti į Sąjūdžio veiklą. 

Vėliau mažesni mitingai tapo neatskiriama Sąjūdžio grupių kituose miestuose ir miesteliuose veiklos dalimi.