Marksiszmas. Asmens ir valstybės santykis

XIX a. kaip reakcija į dominuojančius Apšvietos ir ekonominio liberalizmo idėjomis besivadovaujančius politinius režimus, iškilo marksizmas. Pilietiškumo kaip pareigos ar teisės supratimas yra atmetamas, nes dirbtinai kuriamas ir palaikomas suinteresuotos grupės, vadinamosios klasės. Ši grupė, siekdama savo tikslų, kuria valstybę. Tikroji lygybė ir išsilaisvinimas bus realizuotas tik tada, kai prispaustieji perims visos valstybės kontrolę. 

Marksizmas siekia nurodyti tikrus, moksliškai pagrįstus politinio gyvenimo principus, kuriais turi vadovautis valstybė bei kiekvienas jos narys. 

Kiek kitokia pasipriešinimo individualizmui forma buvo nacionalizmas. Pavyzdžiui, vokiečių filosofas Johannas Herderis akcentavo ne ekonomiškai, bet kultūriškai vienijamą žmonių grupę. Atitinkamai pilietiškumas reiškė tarnavimą tautos ar jai atstovaujančios valstybės interesams, o žmogaus teisės buvo svarbios tiek, kiek realizavo kolektyvinį tautos savarankiškumą ir kultūrinį išskirtinumą.