Lietuvos valstybės vėliava

Lietuvos Respublikos valstybinė vėliava – tai tautinė vėliava, kurią sudaro trys lygios horizontalios audeklo juostos: viršutinė – geltona, vidurinė – žalia, žemutinė – raudona. Vėliavos pločio ir ilgio santykis – 3:5.

Tautinės vėliavos iškėlimas

Valstybinė vėliava, kaip ir herbas, yra savotiškas valstybės veidas, kurį pamačius iš karto galima atpažinti Lietuvą. Neatsitiktinai trispalvė yra iškelta ant valstybinių institucijų, diplomatinių atstovybių pastatų, išsiuvinėta ant nacionalinių sporto komandų aprangos. Tai simbolizuoja priklausymą ir įsipareigojimą Lietuvai. Todėl pagarbus elgesys su vėliava reiškia ir pagarbą valstybei. Dėl šios priežasties valstybinės vėliavos naudojimas yra gana griežtai reglamentuotas. Su ja ne tik negalima elgtis nepagarbiai, ji turi būti tvarkinga, nenublukusių spalvų. Reglamentuotas ir jos iškėlimas. Turbūt visiems žinoma, kad vėliavą privaloma kelti per valstybines šventes – vasario 16-ąją (Lietuvos valstybės atkūrimo dieną), kovo 11-ąją (Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną), liepos 6-ąją (Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną). Taip pat reikėtų žinoti, kad vėliavą keliant kartu su kitomis ji turi būti panašaus dydžio kaip ir visos kitos, pagal eiliškumą eiti pirmoji, t. y., stovint priešais vėliavas, ji turi būti kairėje. Gedulo metu vėliava turi būti nuleidžiama vienu trečdaliu žemyn arba iškeliama su gedulo ženklu – prie koto prisegtu juodu 10 cm pločio kaspinu.

Lietuvos tautinės vėliavos istorija

Istorinė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vėliava nuo seno buvo baltas Vytis raudoname fone. Kuriant nacionalinę valstybę, siūlymas palikti istorinę vėliavą buvo atmestas. Teigta, jog Lietuva nebėra kunigaikštystė. Senoji vėliava simbolizavo tūkstantmetę Lietuvos valstybingumo tradiciją, jos tęstinumą, o naujoji – visiškai naują valstybės sąrangą. 1917 m. dailininkas Antanas Žmuidzinavičius parengė vėliavos projektą. Ją sudarė dvi tautiniuose drabužiuose dominavusių spalvų juostos – žalia ir raudona. Kiek vėliau, nusprendus, kad vėliava niūri, Tomo Daugirdo siūlymu joje atsirado aušrą simbolizuojanti geltona juosta. 1918 m. balandį Lietuvos Taryba oficialiai patvirtino Trispalvę su herbu (proporcijos 3:5). 1922 m., įtvirtinant Konstituciją, herbo ant vėliavos vis dėlto atsisakyta. Gedimino pilies bokšte Trispalvė pasirodė jau 1918 m., tačiau oficialia iškėlimo data laikoma 1919 m. sausio 1-oji, kai iš Vilniaus pasitraukė vokiečiai. Po 1940 m. prasidėjusių okupacijų ilgą laiką slapta iškelta tautinė Trispalvė reiškė pasipriešinimą režimui, kol 1988 m. spalio 7 d. ji vėl grąžinta į Vilniaus Gedimino pilies bokštą. Tų pačių metų lapkritį Trispalvė įtvirtinta konstituciškai, jai suteiktas valstybinės vėliavos statusas. Lietuva buvo pirmoji iš SSRS respublikų, atkūrusi savo istorinę tautinę vėliavą. Geltona jos spalva reiškia saulę, šviesą ir gerovę, žalia – gamtos grožį, laisvę ir viltį, o raudona – žemę, drąsą, už Tėvynę pralietą kraują.