Lietuvos valstybės himnas

Lietuvos valstybės himnas yra „Tautiška giesmė“, kurios žodžius ir muziką 1898 metais sukūrė Vincas Kudirka.  

Lietuvos himno giedojimas  

Herbas ir vėliava leidžia valstybę pamatyti, o himnas – ją išgirsti ir pačiam ištarti. Neatsitiktinai sporto varžybose keliant vėliavą giedamas ir himnas. Tai ne tik valstybės šlovinimas, bet ir įsipareigojimas principams, kurie išsakomi „Tautiškos giesmės“ žodžiais – būti stipriems, doriems, darbštiems, 

mylintiems savo šalį. Išreiškiant pagarbą himnui, jį giedant arba grojant, visi privalo atsistoti ir elgtis pagarbiai. Reikalavimas gerbti himną taip pat reiškia, kad jis negali būti naudojamas reklamoje ar pramoginiams tikslams. Yra bent keletas atvejų, kai himnas privalo būti giedamas arba grojamas (pradedant ir baigiant Seimo sesiją, pradedant arba baigiant iškilmingus atmintinoms dienoms skirtus renginius, kiekvieną dieną nacionaliniam radijui pradedant ir baigiant transliaciją ir t. t.), tačiau jis gali būti atliekamas ir kitais atvejais, kai norima išreikšti pagarbą Lietuvai.  

Lietuvos valstybės himnas

1898 m. lietuvių tautinio judėjimo dalyvis Vincas Kudirka parašė kūrinį „Tautiška giesmė“ ir paskelbė jį laikraštyje „Varpas“. Pirmą kartą jis oficialiai sugiedotas 1905 m. Didžiojo Vilniaus Seimo išvakarių koncerte, o nuo 1917 m. giedotas politinėse demonstracijose, susirinkimuose ir suvažiavimuose. Nors kūrinio žodžius ir muziką buvo siūlyta pakeisti, 1919 m. „Tautiška giesmė“ oficialiai patvirtinta kaip Lietuvos himnas. Po 1940 m. sovietinės okupacijos himnas buvo uždraustas, o vietoje jo atliekamas „Internacionalas“. Po ketverių metų „Tautiška giesmė“ trumpam grąžinta, kol 1950 m. buvo sukurtas naujasis Tarybinės Lietuvos himnas. Nuo to laiko už „Tautiškos giesmės“ atlikimą buvo persekiojama ir baudžiama. 1988 m., prieš atkuriant Lietuvos nepriklausomybę, himnu vėl tapo „Tautiška giesmė“.