Lietuvos miestų herbai

Miestų herbai atsirado drauge su savivalda – Vilnius, 1387 m. Iš pradžių tai dar nebuvo tikrieji herbai, o antspaudiniai simboliai. Dokumentams išduoti savivaldų raštinėms buvo reikalingi antspaudai, kurių simboliai vėliau heraldizuoti. Iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų išlikusių herbų dėl karų, gaisrų ir kitų negandų nėra daug. 

Privatiems miestams herbus galėdavo suteikti jų savininkai, tačiau jie stengdavosi gauti ir valdovų privilegiją, kad savivalda būtų patvirtinta valstybiniu lygiu. Privilegijų ruošimas buvo ilgas procesas, reikėjo samdyti dailininkus, kad nupieštų herbą. Šiandien nežinome, kas juos kūrė. 

Simbolikos parinkimas herbams priklausė nuo daugelio aplinkybių, ypač politinių, ideologinių. Pavyzdžiui, pirmaisiais dešimtmečiais po Lietuvos krikšto atsiradusios savivaldos įgijo simbolius, susijusius su krikštu ar Bažnyčia. Vilniaus herbe – šv. Kristoforas, Trakų – šv. Jono krikštytojo galva. Kontrreformacijos laikotarpiu plūstelėjo katalikybės kovos su protestantizmu simboliai: arkangelas Mykolas ar šv. Jurgis ant žirgo smeigia drakoną. Privačių miestų savininkai stengėsi į jų herbus įdėti savo giminės heraldikos, kad parodytų, kam jie priklauso. 

Architektūriniai simboliai sudaro apie 25 proc. Vakarų Europos heraldikos, o Lietuvoje jų vienas kitas. Nuo kitų gyvenviečių miestai skyrėsi tuo, kad būdavo aptverti sienomis. Jos tapdavo miestų simboliais. Lietuvoje, Vilniuje, pirmoji siena atsirado tik XVI a. pradžioje, todėl heraldikoje architektūrinių simbolių mažiau. 

Iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų išlikęs bene vienintelis „kalbantis“ (simbolis atspindi pavadinimą) herbas – Valkavisko (dab. Baltarusijoje). Lietuviškai pavadinimas reiškia staugiantį vilką, miesto herbe pavaizduota staugiančio vilko galva. „Kalbantys“ herbai paplitę ir šiuolaikinėje heraldikoje, pavyzdžiui, Juodupės ar Tauragnų herbai. Šiais laikais herbuose naudojamos ir fantastinės būtybės, pavyzdžiui, Zarasų ar Viešvilės. 

Lietuvoje visi miestai turi herbus, jie sukurti seniai. Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos dalimi esanti Lietuvos heraldikos komisija kuria herbus ir seniūnijų centrams. Šiandien sukurta beveik keturi šimtai herbų, dar apie šimtą ateityje būtų galima sukurti, nes ne visi seniūnijų centrai juos turi. Komisija drauge su vietos atstovais rūpinasi herbo kūryba, galiausiai dekretu jį patvirtina Prezidentas. Herbas yra garbės simbolis, todėl svarbu, kad jis būtų patvirtintas aukščiausiu lygiu.