Lietuva pasaulyje
Po kelis dešimtmečius trukusios intensyvios emigracijos ir mažos imigracijos Lietuvoje situacija pasikeitė. Nuo 2019 m. Lietuvoje pradėta fiksuoti teigiama tarptautinė migracija: į šalį atvyko daugiau žmonių nei išvyko. 2021 m. iš Lietuvos išvyko daugiau nei 25 tūkst., tačiau atvyko apie 45 tūkst. žmonių. Tai didžiausi teigiami migracijos rodikliai nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.
Nors konkrečiam žmogui išvykimas gali būti pozityvi patirtis, reiškianti kokybiškesnes studijas ar geresnes karjeros galimybes, didelis emigracijos srautas valstybėje lemia visuomenės senėjimą, darbo jėgos trūkumą, protų nutekėjimą.
Daugiau nei du trečdaliai išvykusiųjų iš Lietuvos yra 15–44 metų, o tokio amžiaus gyventojai Lietuvoje tesudaro 36 procentus.
Už Lietuvos ribų gyvena apie 1,3 mln. lietuvių bei lietuvių kilmės žmonių. Kad ir kur gyventų, kiekvienas save su Tėvyne siejantis ir ryšio prarasti nenorintis asmuo yra plačiosios Lietuvos dalis. Įsitraukti į savo valstybės gyvenimą lietuviai gali įvairiausiais būdais, ypač svarbūs profesiniai ryšiai ir draugėn burianti lietuviškų bendruomenių ar organizacijų veikla. Tyrimų duomenimis, absoliuti dauguma užsienio lietuvių domisi įvykiais Lietuvoje, nemato kliūčių bendradarbiauti, rūpinasi lietuvybės išlaikymu.
2021 m. į Lietuvą sugrįžo 23,7 tūkst. lietuvių. Beveik 12 tūkst. lietuvių grįžo iš Jungtinės Karalystės, per 2,2 tūkst. iš Norvegijos, 1,9 tūkst. iš Vokietijos ir 1,8 tūkst. iš Airijos. Lietuvius grįžti skatina geresnė situacija darbo rinkoje, artimųjų, Tėvynės ilgesys, noras įgyvendinti sukauptą profesinę patirtį Lietuvoje. Apie 60 proc. lietuvių grįžta į regionus.
Parengta pagal Užsienio reikalų ministerijos, Europos migracijos tinklo bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės informaciją.