Aktyvaus politinio dalyvavimo formos. Rinkimai

Rinkimai yra vienas iš būdų tiesiogiai dalyvauti valstybės valdyme. Per rinkimus piliečiai išsirenka savo atstovus – žmones, kuriems patiki rūpintis visos valstybės ar bendruomenės interesais. Demokratinėse valstybėse rinkimai vyksta remiantis visuotinės, lygios, laisvos, tiesioginės rinkimų teisės, slapto balsavimo, rinkimų proceso sąžiningumo ir skaidrumo principais. Periodiškai rengiami rinkimai leidžia po kelerių metų politiką perrinkti dar kartą arba pakeisti kitu – geresniu. Kiekvienas išrinktas atstovas įsipareigoja tarnauti šalies gyventojams, todėl dalyvavimas rinkimuose, balsavimas už atsakingus ir kompetentingus politikus yra svarbiausias tvirtos ir gerai veikiančios valstybės pagrindas.

Agitacinis procesas prieš rinkimus, kurio metu kandidatai siekia supažindinti rinkėjus su savo įsitikinimais ir politine programa, pelnyti jų palankumą, vadinamas rinkimų kampanija. Joje agituojant naudojamos skirtingos priemonės: nuo tradicinių skrajučių, reklaminių klipų, susitikimų su gyventojais iki šiandien vis populiaresnės politinės reklamos socialiniuose tinkluose. Visi kandidatai siekia įtikinti žmones balsus atiduoti už juos, todėl kiekvienas rinkėjas turi kritiškai įvertinti girdimus pažadus ir agitaciją. 

Lietuvoje tu gali būti išrinktas Prezidentu, Seimo nariu, savivaldybės tarybos nariu ar meru, Europos Parlamento nariu. Tiesa, visais šiais atvejais turėtum sulaukti atitinkamo amžiaus, pavyzdžiui, savivaldybės tarybos nariu gali tapti nuo 20 metų, o Prezidentu – tik sulaukęs 40-ies. Taip pat būtina atitikti rinkimų įstatymuose nurodytus reikalavimus, pavyzdžiui, nuolat gyventi Lietuvoje ar tam tikroje savivaldybėje ir nebūti prisiekus užsienio valstybei. Paprastai kandidatus į minėtus postus kelia politinės partijos arba rinkimų komitetai, tačiau kai kuriais atvejais (pavyzdžiui, mero ar prezidento rinkimuose) galima savo kandidatūrą iškelti pačiam. 

Lietuvoje įstatymais nustatytas tiesioginis, slaptas ir lygybę garantuojantis balsavimas piliečiams, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų. Tai reiškia, kad nuo šio amžiaus galima savarankiškai spręsti, kas atstovaus Seime, savivaldybėje, Prezidento poste ar Europos Parlamente. Visuose šiuose rinkimuose gali dalyvauti ir savo poziciją išsakyti balsuodamas už konkretų asmenį, politinės partijos ar judėjimo sąrašą. Išrinktieji tam tikram terminui (LR Seimas – 4 metams, Prezidentas – 5 metams) gauna piliečių mandatą valdyti šalį. Kiekvieni rinkimai yra svarbūs, nes juose valstybės valdymas perduodamas žmonėms, nuo kurių priklausys visų, taigi – ir tavo, gerovė.

Dalyvavimas Politiniame judėjime arba Partijoje šiandien

18-os metų sulaukęs Lietuvos Respublikos pilietis turi teisę steigti politinę partiją. Tačiau kur kas lengviau pasirinkti vieną iš daugiau nei dvidešimties Lietuvoje jau veikiančiųjų ir tapti jos nariu. 

Paprastai partijos buriamos siekiant įgyvendinti specifinę politinę programą – ideologiją ar konkretų politinį tikslą. To jos siekia konkuruodamos parlamento arba savivaldybės rinkimuose. Tiesa, dalyvaudamas partijos veikloje, tu neprivalai kandidatuoti rinkimuose – gali tiesiog padėti savo partijos kandidatams ar finansiškai remti artimos partijos organizaciją. Galiausiai, jei nesieki priklausyti partijai, bet vis tiek nori dalyvauti politikoje, gali įsteigti ar prisijungti prie politinio judėjimo. Jie, skirtingai nei partijos, dažniausiai yra neformalūs, tačiau gali būti ne ką mažiau svarbūs keliant politinius reikalavimus, palaikant vieną ar kitą į valdžios postus kandidatuojantį asmenį.

Seimo nariai renkami 71 vienmandatėje ir 1 daugiamandatėje rinkimų apygardose pagal mišrią rinkimų sistemą. Vienmandatėse apygardose išrenkamas 71 Seimo narys, taikant dviejų turų sistemą. Jei per pirmąjį turą nei vienas iš kandidatų nesurenka daugiau nei 50 proc. dalyvavusių piliečių balsų, antrajame ture varžosi du daugiausia balsų gavę kandidatai ir laimi daugiau balsų surinkęs kandidatas. 

Daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrenkama 70 Seimo narių, taikant proporcinę sistemą. Tai reiškia, kad į Seimą galima patekti kandidatuojant partijos sąraše. Rinkimuose dalyvaujanti partija varžosi daugiamandatėje rinkimų apygardoje, paskelbdama bendrą jos keliamų kandidatų į Seimą sąrašą. Visos 5 ar daugiau procentų balsų gavusios partijos patenka į Seimą ir proporcingai, priklausomai nuo to, kiek balsų gavo rinkimuose, pasidalija 70 vietų Seime. Į Seimą patenka tik tie kandidatai, kurie yra aukščiausiai partijos paskelbtame sąraše po rinkimų. Lietuvoje kiekvienas rinkėjas gali reitinguoti jam patinkančios partijos kandidatus, t. y. balsavimo metu į specialiai tam skirtą vietą įrašyti tuos, kurie jam patinka labiausiai. Taip jis gali nulemti, kad žemiau partijos sąraše esantis asmuo gali po rinkimų aplenkti aukščiau partijos sąraše buvusius kandidatus. Iš viso į Seimą 4 metų kadencijai išrenkamas 141 Seimo narys.

Prezidentu gali tapti asmuo, pirmajame Prezidento rinkimų ture surinkęs 50 proc. visų rinkimuose dalyvavusių piliečių balsų. Jei po pirmojo turo nei vienas kandidatas tokio piliečių palaikymo nesulaukia, po dviejų savaičių vyksta antrasis rinkimų turas, kuriame varžosi du daugiausia rinkėjų balsų gavę kandidatai. Rinkimus laimi kandidatas, kuris sulaukia didžiausio piliečių palaikymo. Prezidentas renkamas 5 metų kadencijai.

Per savivaldybių tarybų rinkimus renkama savivaldybės taryba ir savivaldybės meras, kuris yra savivaldybės vadovas ir savivaldybės tarybos narys. Tarybų rinkimuose, panašiai kaip Seimo rinkimuose daugiamandatėje apylinkėje, tarpusavyje varžosi partijos, tačiau šiuose rinkimuose gali būti iškeliami ir partijoms nepriklausančių piliečių sąrašai. Kandidatų sąrašai, gavę daugiau nei 4 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų, patenka į savivaldybės tarybą, o partijų jungtiniai kandidatų sąrašai turi surinkti ne mažiau kaip 6 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų. Savivaldybės tarybos narių skaičius priklauso nuo miesto ar rajono dydžio. Mero rinkimai panašūs į Prezidento – norint laimėti pirmajame ture vienas iš kandidatų turi gauti daugiau nei 50 proc. visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų. Jei taip neįvyksta, organizuojamas antrasis rinkimų turas, kuriame laimi didžiausią palaikymą gavęs kandidatas. Savivaldybės tarybos ir savivaldybių merai renkami 4 metų kadencijai.

Lietuvoje, be nacionalinių ir vietos rinkimų, taip pat renkami šalies atstovai į viršnacionalinę instituciją – Europos Parlamentą, kurį sudaro 751 parlamentarai, išrinkti 28-iose Europos Sąjungos valstybėse-narėse. Lietuvoje, kaip ir kitose valstybėse, šie rinkimai vyksta pagal proporcinę rinkimų sistemą. Tai reiškia, kad kandidatų sąrašus iškėlusios partijos gauna tokią dalį mandatų, kokia dalis rinkėjų balsuoja už šios partijos sąrašą. Kaip ir Seimo rinkimuose, partijai galioja 5 proc. rinkiminis barjeras, t. y. mažiau nei 5 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų surinkusių partijų atstovai į Europos Parlamentą nepatenka. Lietuvai Europos Parlamente atstovauja 11 parlamentarų.