Aktyvaus politinio dalyvavimo formos. Mitingas

Sąjūdis atsirado kaip visuomeninis judėjimas, kuris ne tik subūrė skirtingus asmenis, bet ir tapo mazgu, rišančiu skirtingas grupes, organizacijas bei institucijas. 

1988 m. birželio 3 dieną įvykusios diskusijos metu buvo iškelta idėja sukurti Sąjūdį – judėjimą, kuris sieks sparčiau įgyvendinti pertvarką Lietuvoje. Ten pat buvo išrinkti 35 Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai – ne tik visuomenėje žinomi asmenys, bet ir visuomeniškai aktyvūs žmonės. Dalyvaudami skirtingų organizacijų veikloje, jie turėjo platų pažinčių tinklą, padėjusį sukviesti žmones palaikyti Sąjūdžio idėjas. Organizacijų, kurioms jie priklausė, nariai galėjo nesunkiai informaciją perduoti savo draugams ir pažįstamiems žmonėms. 

Galima sakyti, kad Sąjūdis sujungė skirtingus socialinius judėjimus (žaliųjų, paveldosauginius, intelektualų grupes, kultūrinius judėjimus ir t. t.) ir tapo svarbiausiu visuomeninės veiklos centru.

Menininkų dalyvavimas politinėje Sąjūdžio veikloje yra ypač ryškus. Viena vertus, nemaža Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narių dalis buvo menininkų sąjungų nariai (rašytojai, aktoriai, režisieriai, dainininkai). Kita vertus, per visą sovietmetį menas buvo suprantamas kaip priemonė išsakyti savo poziciją, todėl, nepaisant cenzūros, kai kurie kūriniai tuo metu traktuoti kaip savotiški politiniai pareiškimai. 

Menas, kaip sovietinės sistemos kritikos forma, ypač suklestėjo Sąjūdžio metais. Meninės priemonės buvo pasitelkiamos politiniuose įvykiuose, pavyzdžiui, mitingų plakatuose ar padėtį šalyje kritikuojančiuose literatūros kūriniuose. Vienas įdomiausių reiškinių buvo dainos – ir ne tik susibūrimuose dainuotos tradicinės tautinės, primenančios Lietuvos kultūrinį išskirtinumą. 

Vienas labiausiai politiškai angažuotų reiškinių buvo rokas. Pirmiausia dėl to, kad sietas su Vakarų kultūra, prieštaravęs sovietinei sistemai. Nemaža dalis Lietuvos roko muzikantų sąmoningai pasirinkdavo politiškai angažuotus tekstus, kritikavusius tuometę sistemą. Roko koncertų metu jaunimui buvo išsakomos Sąjūdžio idėjos. Ypač aktyviai „Roko maršo“ per Lietuvą metu 1989 metais. Neatsitiktinai Sąjūdžio laikotarpis įvardijamas kaip „dainuojanti revoliucija“.

Nepaisant galimų persekiojimų, Sąjūdį palaikantys ar situaciją šalyje kritikuojantys mitingai ir susibūrimai buvo viena svarbiausių pilietinės veiklos formų. Nenuostabu, kad įkvepiančios kalbos, išradingi plakatai, dainuojamos dainos, politinės skanduotės didesnių susibūrimų ar koncertų metų tapo neatsiejama Sąjūdžio tapatybės dalimi. 

Vienas pirmųjų viešų Sąjūdžio renginių taip pat buvo mitingas prie Aukščiausiosios Tarybos dėl Trakų draustinyje planuojamų statybų. Tačiau bene labiausiai žinomas susibūrimas įvyko 1988 m. rugpjūčio 23 d. Vingio parke. Tuomet šimtatūkstantinei miniai buvo primintas Lietuvos okupacijos ir sovietinių nusikaltimų faktas, o susibūrusių žmonių kiekis neleido abejoti, kad tai visos Lietuvos judėjimas, paskatinęs šalies gyventojus nebijoti įsijungti į Sąjūdžio veiklą. 

Vėliau mažesni mitingai tapo neatskiriama Sąjūdžio grupių kituose miestuose ir miesteliuose veiklos dalimi.

Ne vienas Lietuvos vadovas, siekdamas mūsų šalies nepriklausomybės atkūrimo, taip pat prisijungė prie Sąjūdžio veiklos. Sunkiai iškovotą laisvę kiekvieną dieną turime saugoti ir puoselėti – šių žodžių prasmę gražiai atspindi ir Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos mintis: „Laisvė nėra ir niekada nebus baigtinis taškas valstybės ir tautos istorijos erdvėje. Laisvė – tai kelias, kurį kadaise pradėjome ir kuriuo eisime dar ne vieną šimtmetį“.

Nepaisant galimų persekiojimų, Sąjūdį palaikantys ar situaciją šalyje kritikuojantys mitingai ir susibūrimai buvo viena svarbiausių pilietinės veiklos formų. Nenuostabu, kad įkvepiančios kalbos, išradingi plakatai, dainuojamos dainos, politinės skanduotės didesnių susibūrimų ar koncertų metų tapo neatsiejama Sąjūdžio tapatybės dalimi. 

Masiniuose susibūrimuose buvo ne tik išsakoma tam tikra pozicija, bet ir žmonės skatinti nebijoti dalyvauti viešajame gyvenime, kartu veikti siekiant pokyčių. Galima sakyti, kad Sąjūdis susikūrė įkvėptas vieno tokių susirinkimų  – 1987 m. rupgpjūčio 23 d. Lietuvos laisvės lygos suorganizuoto mitingo prie Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje, skirto Molotovo-Ribentropo pakto pasirašymo datai paminėti. 

Vėliau mažesni mitingai tapo neatskiriama Sąjūdžio grupių kituose miestuose ir miesteliuose veiklos dalimi.