Žiniasklaida 

Sąjūdis nebūtų buvęs įmanomas, jei savo idėjų nebūtų skleidęs visuomenėje. Prasidėjus persitvarkymui Sovietų Sąjungoje, buvo paskelbta viešumo politika, kurios metu susilpnėjo cenzūra ir atsirado galimybių spausdinti režimą kritikuojančius straipsnius. 

1988 m. birželį, tik išrinkus Sąjūdžio iniciatyvinę grupę, buvo išleistas informacinis Sąjūdžio biuletenis „Sąjūdžio žinios“. Jame pristatytos pagrindinės Sąjūdžio idėjos ir kritikuojama tuometinė padėtis Lietuvoje. Vienu reikšmingiausių leidinių tapo savaitraštis „Atgimimas“, informavęs apie Sąjūdžio tikslus bei aktualijas. Jis pačių sąjūdiečių pastangomis buvo platinamas visoje Lietuvoje. Be to, praktiškai kiekvienas didesnis miestas turėjo savo vietos skaitytojams skirtus laikraščius ar bent perduodavo informaciją specialiose informacinėse lentose. 

Už visa tai nebuvo mokama – tik siekta kuo geriau informuoti visuomenę apie vykstančius procesus. Tiesa, reikia nepamiršti, kad tuo metu Lietuvoje kur kas didesniu tiražu spausdinti sovietinės sistemos remiami leidiniai, turėję finansinę valdžios paramą ir politinį palaikymą. Kai kurie jų, pavyzdžiui, „Gimtasis kraštas“ siekė palaikyti Sąjūdžio idėjas. Tačiau kiti, tiesiogiai už visuomenės ideologizaciją ir propagandą atsakingi leidiniai (pavyzdžiui, dienraštis „Tiesa“ arba Komunistų partijos mėnraštis „Komunistas“) palaikė šią partiją ir sovietinį režimą. Panaši situacija buvo susidariusi visose žiniasklaidos priemonėse. Nors Sąjūdis turėjo galimybių informuoti apie savo veiklą televizijoje ir radijuje, jie buvo kontroliuojami tuometinės komunistų valdžios.

Žiniasklaida šiandien

Lietuvoje yra konstituciškai garantuota pažiūrų, žodžio ir informacijos laisvė. 

Pažiūrų laisvė reiškia, jog gali turėti savo nuomonę apie tai, kas vyksta valstybėje ar tavo bendruomenėje. Žodžio laisvė tau suteikia teisę išsakyti savo nuomonę. Šiais laikais tam sukurta be galo daug priemonių: socialiniai tinklai, žinių portalai, į pristatomas aktualias piliečių problemas reaguojanti žiniasklaida, galbūt net galimybė rašyti asmeninius sienlaikraščius ar tinklaraščius. Informacijos laisvė tau garantuoja galimybę susipažinti su tuo, kas vyksta pasaulyje. Beje, kiti taip pat turi teisę (žinoma – ne pareigą) išgirsti tavo nuomonę. 

Dėl savo įtakos šiuolaikiniame pasaulyje žiniasklaida gali būti vadinama ketvirtąja valdžia, todėl kaip ir kiekvienai valdžiai jai turi būti keliami tam tikri reikalavimai. Pavyzdžiui, ji turi būti objektyvi, etiška, aktuali ir t. t.