Pilietiškumo pavyzdžiai Lietuvos istorijoje

Aktyvistas, savo žmogaus teisių supratimą stengęsis perduoti visiems lietuviams.
 
Rengęs varpininkų ir Lietuvos demokratų partijų programą, skirtą visiems krašto gyventojams, aktyviai rašęs apie pilietines bei politines visų žmonių, nepriklausomai nuo jų tautybės ir tikėjimo, teises kaip tikslą, kurio verta siekti.

Aktyvus visuomenininkas, mokslininkas, parašęs  daug reikšmingų, Lietuvos konstitucinės teisės raidai svarbių veikalų. Ne kartą paskirtas atstovauti Lietuvai ir ginti jos interesus tarptautinėje erdvėje.

Kultūrininkas ir filosofas, daug ir aktyviai lietuviškuose leidiniuose bei knygose dalijęsis įžvalgomis apie tautą, asmens įsipareigojimus jai ir pasaulėžiūrą bendrai.

Lietuvos patriotė, disidentė, politinė kalinė, įvairiais būdais priešinosi Sovietų okupacijai.

Inteligentijos atstovė, visuomenininkė,  aktyviai rėmusi moterų lygiateisiškumo ir teisės į švietimą klausimus. Buvo išrinkta į Steigiamąjį Seimą, tačiau mandato atsisakė.

Šaulių sąjungos narys, 1944 m. sutelkęs šaulius ir Lietuvos patriotus į partizaninį Obelių Vyties būrį kovai su sovietais. Vėliau, susivienijus su kitais Obelių apylinkėse veikusiais būriais, partizanavo iki 1951 m., kai po išdavystės ir surengtos pasalos žuvo.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, priklausęs vienai įtakingiausių Lietuvoje Goštautų giminei. 

Būtent A. Goštauto aplinkoje 1529 m. sudarytas pirmasis LDK galiojančių teisių sąvadas, Lietuvos statutas. Tokiu būdu Lietuva ne tik įžengė į savo specifinį raidos kelią, bet ir suformavo ypatingą teisinę tvarką.