Savanorių būrių formavimas

Savanorių būrių formavimas

Šalies gynyba kaip politinio dalyvavimo forma pripažįstama tik ginant nepriklausomą valstybę. Todėl Sąjūdžio metais ji neegzistavo, o sovietmečiu šią politiškumo formą galbūt atitiko partizaninis judėjimas. 

Savotišku šalies gynybos simboliu Sąjūdžio metu galime laikyti vadinamuosius žaliaraiščius. Tai buvo žmonės, padėję palaikyti tvarką Sąjūdžio organizuotuose susibūrimuose: pagelbėdavo ištikus nelaimei, atlikdavo organizacinį darbą, nukreipdavo automobilius bei žmones ir pan. Iš minios jie išsiskyrė ryšimais žaliais raiščiais su Gediminaičių stulpais. 

Savanoriški gynybos būriai pradėti steigti tik po 1990 m. kovo 11 d. – Nepriklausomybės atkūrimo akto paskelbimo. Jų atsiradimas reiškė, kad Lietuva tvirtai pasiryžusi eiti valstybingumo keliu, kuris neatsiejamas nuo gebėjimo užtikrinti tvarką savo teritorijoje ir gintis nuo užsienio priešų. Kad ši grėsmė yra reali, rodė nuolatiniai smurtiniai išpuoliai prieš Lietuvos Respublikos pareigūnus pirmaisiais nepriklausomybės metais.

Šalies gynyba šiandien

Legalus jėgos naudojimas yra viena svarbiausių šiuolaikinės valstybės teisių. Ji gali būti nukreipta į vidų (tai, pavyzdžiui, policijos pajėgos) arba į išorę (pavyzdžiui, kariuomenė). Tačiau abiem atvejais pripažįstama tik tada, jei jėga siekiama bendros gerovės ir valstybės stabilumo. Todėl tu prie šalies gynybos gali prisidėti tik tapdamas vienos iš jėgos institucijų nariu, o jėgą naudoti tik įsipareigodamas tėvynei ir kiekvienam tėvynės nariui.