„Roko maršas" per Lietuvą 1989 m.

„Roko maršas" per Lietuvą 1989 m.

Menininkų dalyvavimas politinėje Sąjūdžio veikloje yra ypač ryškus. Viena vertus, nemaža Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narių dalis buvo menininkų sąjungų nariai (rašytojai, aktoriai, režisieriai, dainininkai). Kita vertus, per visą sovietmetį menas buvo suprantamas kaip priemonė išsakyti savo poziciją, todėl, nepaisant cenzūros, kai kurie kūriniai tuo metu traktuoti kaip savotiški politiniai pareiškimai. 

Menas, kaip sovietinės sistemos kritikos forma, ypač suklestėjo Sąjūdžio metais. Meninės priemonės buvo pasitelkiamos politiniuose įvykiuose, pavyzdžiui, mitingų plakatuose ar padėtį šalyje kritikuojančiuose literatūros kūriniuose. Vienas įdomiausių reiškinių buvo dainos – ir ne tik susibūrimuose dainuotos tradicinės tautinės, primenančios Lietuvos kultūrinį išskirtinumą. 

Vienas labiausiai politiškai angažuotų reiškinių buvo rokas. Pirmiausia dėl to, kad sietas su Vakarų kultūra, prieštaravęs sovietinei sistemai. Nemaža dalis Lietuvos roko muzikantų sąmoningai pasirinkdavo politiškai angažuotus tekstus, kritikavusius tuometę sistemą. Roko koncertų metu jaunimui buvo išsakomos Sąjūdžio idėjos. Ypač aktyviai „Roko maršo“ per Lietuvą metu 1989 metais. Neatsitiktinai Sąjūdžio laikotarpis įvardijamas kaip „dainuojanti revoliucija“.