Liublino unijos dokumentai UNESCO Pasaulio paveldo sąraše
Liublino unijos dokumentai
Universiteto dėstytojo Dariaus pasakojimas
Lenkijos Karalystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė turėjo ieškoti bendro kelio, kad galėtų toliau gyvuoti, todėl 1569 m. liepos 1 d. Liubline pasirašytas unijos aktas buvo atspirties taškas, padėjęs pratęsti abiejų valstybių gyvavimą. Manau, tai buvo neišvengiama. Tiek Lenkija, tiek Lietuva turėjo savų interesų: Lenkijos pusė LDK norėjo tiesiog prisijungti, Žygimantas Augustas neturėjo palikuonių, todėl lenkai ir lietuviai bet kokiu atveju turėjo tartis, kaip gyventi pasibaigus dinastijai, o LDK didikams reikėjo Lenkijos paramos nesėkmingai prasidėjusiame Livonijos kare su Rusija, nes suprato, kad šio karo Lietuva negali laimėti viena. Be to, LDK bajorai linko į uniją, nes norėjo tokių pat teisių ir privilegijų, kokias turėjo Lenkijos bajorai.
Jau prieš uniją Lietuvos diduomenė buvo sulenkėjusi, viešojoje erdvėje dominavo lenkų kalba, tačiau savimonė liko lietuviška. Įvairiuose šaltiniuose aptinkama faktų, liudijančių, kad abiejų šalių gyventojai siekė išsaugoti savo šaknis ir pabrėžė išskirtinumą, tradicijas.
--------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Liublino unijos akto dokumentas (The Act of the Union of Lublin document), Lenkijai, Lietuvai, Ukrainai, Latvijai ir Baltarusijai parengus bendrą paraišką, 2017 m. įrašytas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis” tarptautinį registrą (International Register „Memory of the World“). www.unesco.lt
UNESCO Pasaulio paveldo sąrašuose – visai žmonijai reikšmingos materialaus ir nematerialaus kultūros paveldo, gamtos, dokumentinio paveldo vertybės. Lietuva UNESCO nare tapo 1991-ųjų metų spalio mėnesį.