Kuršių Nerija UNESCO Pasaulio paveldo sąraše
Kuršių Nerija
Kopų apželdintojo Rapolo pasakojimas
Smėlis... Sachara? Ir taip, ir ne. Kuršių nerijos pusiasalis susidarė prieš 5 tūkst. metų iš srovių nešamo smėlio. Ypač dramatiškas laikas buvo XVII–XVIII a., kai iškirtus medžius kopos ėmė slinkti Kuršių marių link ir palaidojo seniausias gyvenvietes. Tapo akivaizdu, kad nesiėmus priemonių, žmogus čia nebegalės gyventi. Tad XIX a. kopas pradėta apželdinti. Šįkart žmogaus įsikišimas, įsiklausymas į vietinę gamtą išgelbėjo Kuršių neriją. Turime nuolat smėlį „gaudyti“, kitaip jis viską užpustys. Tai, kad Nida nebėra „liūdna dykynė“ – žmogaus rankų poros šimtų metų darbo vaisius. Sachara nepavadinčiau, nebent ištroškusiam žvelgiant nuo kopos vanduo atrodytų tarsi miražas: iš vienos pusės Kuršių marios, iš kitos – Baltijos jūra. Gal trumpam pasijustum tarsi dykumoje...
Kuršių Nerija nuolat reikia rūpintis tarsi vaiku. Dažnas negali patikėti, kad visu nerijos pajūriu arti 100 km nutįsęs milžiniškas kopagūbris yra ne tik gamtos, bet ir žmogaus rankų darbas. Panaudojant gamtines medžiagas – kuoliukus, pušies žabus – suformuota kopa ir apželdinta.
---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Kuršių nerija, remiantis (V) kriterijumi, 2000 m. gruodžio mėnesį buvo įrašyta į Pasaulio paveldo sąrašą:
(V) kriterijus: „Kuršių nerija yra išskirtinis smėlio kopų kraštovaizdžio, kurio išlikimui nuolatinį pavojų kelia gamtos stichijos (vėjas, potvyniai ir atoslūgiai), pavyzdys. Po pragaištingo žmogaus įsikišimo, vos nesunaikinusio nerijos, ji buvo atkurta didžiulių XIX a. pradėtų ir iki mūsų dienų tebesitęsiančių apsaugos ir sutvirtinimo darbų dėka.“ www.unesco.lt
UNESCO Pasaulio paveldo sąrašuose – visai žmonijai reikšmingos materialaus ir nematerialaus kultūros paveldo, gamtos, dokumentinio paveldo vertybės. Lietuva UNESCO nare tapo 1991-ųjų metų spalio mėnesį.