Kauno modernizmas UNESCO Pasaulio paveldo sąraše

Kauno modernizmas

1920 metais Kaunui tapus laikinąja Lietuvos sostine, į miestą perkeltos svarbiausios valstybės institucijos, į jį pradėjo plūsti geresnio gyvenimo ieškantys Lietuvos piliečiai, mokytis atvažiavę studentai ar darbo reikalais į Lietuvą atvykę užsienio diplomatai. 

Vis dėlto Kaunas po ilgų Rusijos imperijos okupacijos metų ir Pirmojo pasaulinio karo nė iš tolo nepriminė miesto, kuris turėjo reprezentuoti Lietuvos valstybę. Todėl prasidėjo greita miesto modernizacija ir plėtra. Nauji mūriniai pastatai, projektuoti žymiausių tarpukario architektų, netrukus tapo miesto vizitine kortele. Kauno Žaliakalnio ir Naujamiesčio pastatai išduoda tarpukario lietuvių norą sukurti modernią sostinę. Juose matomi skirtingi modernistinės architektūros pavyzdžiai, tarp kurių art deco, neoklasicizmas, tradicionalizmas, funkcionalizmas ir kiti stiliai.

Tai sukuria išskirtinį urbanistinį kraštovaizdį, kuris 2023 metais pelnė UNESCO Pasaulio paveldo pripažinimą.

Nežinomas autorius. Pieno centro ir Pažangos rūmai. Apie 1932m. Kaunas. Lietuva.