Kandidatavimas 1989 m. rinkimuose į Sovietų Sąjungos liaudies deputatus
1989-ųjų metų Sovietų Sąjungos liaudies deputatų rinkimai buvo pirmieji Lietuvoje rengiami rinkimai, kuriuose leista varžytis ne tik Lietuvos komunistų partijos remiamiems kandidatams. Iki tų metų formaliai kandidatus kėlė darbo kolektyvai, tačiau realiai dalyvauti galėjo tik Komunistų partijos nariai ar jai palankūs kandidatai, o patys rinkimų rezultatai – klastojami. Demokratiškesni rinkimai reiškė tai, kad kandidatus galėjo remti ir kitos politinės organizacijos. Šiuose rinkimuose buvo leista dalyvauti net Lietuvos laisvės lygai – judėjimui, kuris siekė visiškos valstybės nepriklausomybės. Tačiau nenorėdama pripažinti rinkimų teisėtumo (kitaip sakant, dalyvavimas juose galėjo reikšti, kad pripažįstami okupacinės valdžios sprendimai), Lietuvos laisvės lyga juose nedalyvavo.
Sąjūdis rinkimuose nusprendė dalyvauti, nes Liaudies deputatų suvažiavimas buvo erdvė, kurioje galima buvo garsiai ir plačiai skelbti Lietuvos nepriklausomybės idėją, o Sąjūdžio ir kitų demokratinių jėgų delegatų reikalavimai pripažinti sovietų nusikaltimus ir okupaciją galėjo būti pristatyti kaip visos Lietuvos interesas.
Rinkimų plakatai tapo viena svarbiausių Sąjūdžio idėjų pristatymo formų, nes 1989 m. vasario 21 dieną Lietuvos komunistų partija priėmė sprendimus, kurie apribojo Sąjūdžio veiklos galimybes. Pavyzdžiui, uždraudė Sąjūdžiui palankią laidą „Atgimimo banga“ ir cenzūravo spaudą. Nepaisant tokių nepalankių akcijų, Sajūdžio remiami kandidatai laimėjo 31 mandatą iš 42. Tai lėmė ir paprasti bei originalūs būdai kalbėti, pavyzdžiui, rinkimų plakatais apklijuotas automobilis.
Kiti nepaprastai Lietuvos valstybės atkūrimui svarbūs rinkimai įvyko po mažiau nei metų – 1990 m. vasario 24 dieną. Juose buvo išrinkta Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Aukščiausioji Taryba (LTSR AT). Sąjūdis vėl pasiekė pergalę – iš 90 pirmajame ture išrinktų kandidatų 72 atstovavo Sąjūdžiui. Antrasis turas įvyko netrukus, nes norėta kuo greičiau priimti sprendimą dėl valstybės ateities, mat Maskvoje brendo planas priimti respublikų savarankiškumą ribojančią konstituciją. Tada Sąjūdis ir vėl pelnė didžiausią žmonių pasitikėjimą. Dėl tokios didelės persvaros jau tų pačių metų kovo 11 dieną atsirado galimybė paskelbti Lietuvos valstybės Nepriklausomybės atkūrimo aktą.
Balsavimas 1989 m. Sovietų Sąjungos liaudies deputatų rinkimuose
Sovietinės politinės sistemos sąlygomis Sąjūdis nebūtų laimėjęs be Lietuvos gyventojų palaikymo.
Viena svarbiausių politinių palaikymo formų – tai aktyvus balsavimas rinkimuose už Sąjūdžio remiamus kandidatus. Įvairūs rinkimai formaliai vyko visą okupacijos laikotarpį, tačiau juose buvo leidžiama dalyvauti tik Komunistų partijos remiamiems kandidatams, kuriuos formaliai kėlė darbo kolektyvai. Todėl galima sakyti, kad žmonių atstovai buvo ne renkami, bet pačios partijos paskiriami. Tik 1989 m. pirmą kartą žmonėms suteikta galimybė rinktis iš kelių kandidatų. 1990 m. vasario 24 dienos rinkimuose dalyvavo 72 procentai rinkimų teisę turinčių Lietuvos gyventojų. Jų balsai reiškė ne tik Sąjūdžio kandidatų, bet ir jų nepriklausomybės siekio palaikymą.