Dalyvavimas politiniame judėjime arba partijoje
Ilgą laiką Sovietų Sąjungoje legaliai galėjo veikti tik Komunistų partija, o priklausymas jai suteikdavo socialinių garantijų bei galimybių kilti politinės karjeros laiptais. Nenuostabu, kad, prasidėjus persitvarkymui, Sąjūdis negalėjo tapti partija ir kurį laiką veikė kaip neįregistruota visuomeninė organizacija. Tačiau tai netrukdė suformuluoti ir kelti politinius tikslus – reikalauti ekonominių, kultūrinių, socialinių ir konstitucinių reformų, iš kurių reikšmingiausiu tapo reikalavimas atkurti Lietuvos nepriklausomybę.
Ši vienpartinę sistemą įtvirtinusi padėtis formaliai buvo pakeista 1988 m., o realiai Lietuvoje įsigaliojo tik 1989 m., kai Liaudies deputatų rinkimuose Sąjūdis pradėjo kelti savo kandidatus. Tuo metu į Sąjūdžio veiklą buvo įsitraukę labai skirtingų pažiūrų žmonės, taip pat ir Komunistų partijos nariai, kuriuos vienijo siekis atkurti Lietuvos savarankiškumą. Šią priklausomybę ir skirtingą Lietuvos ateities viziją galėjo išduoti net mažiausios detalės, pavyzdžiui, segėti ženkliukai – Komunistų partijos arba ženkliukas su trispalve vėliava. Sąjūdis buvo gausiausias nepriklausomybės siekęs politinis visuomeninis judėjimas, tačiau nuo 1989 m. buvo užregistruotos ir kitos nepriklausomybės siekį deklaravusios partijos: Lietuvos laisvės lyga, Lietuvos krikščionių demokratų partija ir kiti judėjimai. Kaip Lietuvos pasirinkto kelio priešininkas istoriškai svarbus buvo ir prorusiškas, radikaliai komunistinis judėjimas Jedinstvo, remtas Maskvos ir siekęs išlaikyti Sovietų Sąjungos vienybę. Įsitraukdami į šių skirtingų partijų bei organizacijų veiklą, žmonės ne tik deklaravo požiūrį į Lietuvos Nepriklausomybę, bet ir galėjo prisidėti prie savo tikslų įgyvendinimo.
Dalyvavimas politiniame judėjime arba partijoje
18-os metų sulaukęs Lietuvos Respublikos pilietis turi teisę steigti politinę partiją. Tačiau kur kas lengviau pasirinkti vieną iš daugiau nei dvidešimties Lietuvoje jau veikiančiųjų ir tapti jos nariu.
Paprastai partijos buriamos siekiant įgyvendinti specifinę politinę programą – ideologiją ar konkretų politinį tikslą. To jos siekia konkuruodamos parlamento arba savivaldybės rinkimuose. Tiesa, dalyvaudamas partijos veikloje, tu neprivalai kandidatuoti rinkimuose – gali tiesiog padėti savo partijos kandidatams ar finansiškai remti artimos partijos organizaciją. Galiausiai, jei nesieki priklausyti partijai, bet vis tiek nori dalyvauti politikoje, gali įsteigti ar prisijungti prie politinio judėjimo. Jie, skirtingai nei partijos, dažniausiai yra neformalūs, tačiau gali būti ne ką mažiau svarbūs keliant politinius reikalavimus, palaikant vieną ar kitą į valdžios postus kandidatuojantį asmenį.
